Interviu su Pijumi ir Adolfina apie Zlín kino festivalį, SKA ir, kodėl reikia skaityti

Pijus Mačiulskis ir Adolfina Kunčiūtė – šių metų SKA vaidybinį kino kursą baigę skalviečiai, kurie abu buvo jau ne kartą pastebėti tiek lietuviškuose, tiek užsienio jaunimo kino festivaliuose. Interviu kalbamės su jais apie neseniai aplankytą Zlín kino festivalį, patirtus nuotykius kelionėje, taip pat apie šį pavasarį sukurtus diplominius darbus bei ateities planus.

ll
Adolfina Kunčiūtė ir Pijus Mačiulskis

Pijau ir Adolfina, lankėtės viename iš seniausių ir didžiausių kino festivalių jaunimui – 57 –jame tarptautiniame Zlíno Kino Festivalyje, Čekijoje. Kokie įspūdžiai?

Pijus: Labai įdomi atmosfera. Vaikščiodami miestelyje, o ypač pavakare, jautėmės kaip “Trumeno Šou” personažai. Ir šiurpu, ir kartu labai unikalu: atrodė, kad žmonių labai nedaug ir, kad jie sukiojasi tik kažkur 50 metrų spinduliu aplink mus, o toliau – viskas tuščia. Tačiau tuo pat metu viskas lyg ir veikė, judėjo ir festivalis atrodė gyvas. Labai daug filmų tiek mažiems, tiek ūgtelėjusiems. Gana didelį ir įvairų filmų pasirinkimą siūlė programa, taip pat ir su kino salėmis. Jų buvo įvairių: ir po atviru dangum, ir prekybos centre, ir kažkokiam atskiram pastate. Manau, abu sukramtėm daug vertingų filmų.

pizap.com14991778201251
Zlín Kino Festivalis, 2017
2
Zlín Kino Festivalis, 2017

Kokiose dirbtuvėse, paskaitose ar kino seansuose teko sudalyvauti? Kas įsiminė?

Pijus: Buvo keli filmai, kurie labai „sutraumavo“, jei taip galima išsireikšti. Jie buvo trumpo metro, tačiau vis tiek labai paveikūs emociškai. Po to reikėjo laiko atsigauti. Paskaitose nedalyvavome, nes tarp filmų nebuvo labai daug laiko.

Adolfina: Buvom 14-oje kino seansų. Tai labiausiai įsiminė turbūt tie filmai, į kuriuos gal nereikėjo eiti (juokiasi). O bendrai, tai vieną dieną praktiškai praleidome kino teatre, tai savanoriai jau mus atpažindavo, o į vakarą net keistai pradėjo žiūrėti (arba man tik taip pasirodė).

Kokių nuotykių patyrėte kelionėje?

Adolfina: Kaip sakoma, visa kelionė, buvo vienas didelis nuotykis.

Pijus: Buvo sunku susigaudyti važiuojant, nes vienu metu nežinojom, ar nupirkti bilietai traukiniui ar autobusui (ant jų tai buvo parašyta tik čekiškai, o eiliniai darbuotojai nelabai šnekėjo angliškai, todėl ilgai nervinomės ir bastėmės po stotį). Adolfina kartą išbadėjusi bandė kiauriai peržengti nepriekaištingai nušveistas stiklines duris į KFC. Ir į viena filmą praslydome nemokamai, nes jie pagalvojo, kad mes esam akredituoti svečiai. Salė buvo pilna ir mum labai pasisekė.

5
Zlín Kino Festivalis, 2017
4
Zlín Kino Festivalis, 2017

Skalvijos kino akademiją baigėte šiais metais abu tame pačiame Lino Mikutos vadovaujame vaidybiniame kino kurse. Adolfina, tu sukūrei filmą „Be dugno“ ir gavai specialų paminėjimą už įdomiausią scenarijų. Apie ką šis filmas ir, kaip atėjo mintis sukurti jį būtent tokį?

Adolfina: Idėja tai kilo labai smagiai. Sėdėjome su drauge vasarą Palangoje ir aš paklausiau jos, ar ji žinojo, kad Bezdonių miestelio pavadinimas kilęs iš žodžio – “be duonos”. Tai tada pradėjome fantazuoti, kaip būtų smagu išvystyti filmą apie miestelį, neturintį duonos. Kažkaip taip ir gavosi, kad užsibrėžiau tikslą tokį filmą padaryti.

vlcsnap-2017-07-04-17h36m19s123
Kadras iš Adolfinos Kunčiūtės filmo “Be dugno”
vlcsnap-2017-07-04-17h36m50s188
Kadras iš Adolfinos Kunčiūtės filmo “Be dugno”

Tu, Pijau, šiais metais už filmą „Idėja“ laimėjai „Skalvijos“ teikiamą nominaciją geriausiam diplominiui filmui. Kaip jautiesi? Ir papasakok daugiau apie šį filmą!

Pijus: Jaučiuosi puikiai, per du metus įdėjau labai daug pastangų ir, manau, nemažai patobulėjau. Visą laiką labai norėjau laimėti tą nominaciją, todėl džiaugiuosi pasiekęs tikslą. Visas filmas buvo kuriamas dideliu tempu, nes idėja jam atėjo labai vėlai, dėl to esu labai dėkingas žmonėms, kurie taikėsi prie tokio įtempto grafiko ir aukojo savo laiką. Tuo pačiu ir filmas atspindi idėjos laukimo procesą ir kančias bandant priversti ją ateiti. Šiaip, kai rašiau scenarijų, bijojau, kad jis per daug komplikuotas ir kad jo nepavyks įvykdyti, nes daug sudėtingų tiek techninių, tiek vaidybinių detalių. Džiaugiuosi, kad pavyko.

vlcsnap-2017-07-04-17h40m58s103
Kadras iš Pijaus Mačiulskio filmo “Idea”
vlcsnap-2017-07-04-17h41m22s80
Kadras iš Pijaus Mačiulskio filmo “Idea”

Kaip sužinojote apie SKA ir kodėl panorote čia mokytis?

Adolfina: Sužinojau iš klasiokės. Panorau, nes vienu metu buvau užsinorėjusi pasidaryti tokia “visų galų meistrė” ir norėjau labai daug meninės veiklos. Apie kiną nelabai ką ir žinojau, tai pagalvojau, kad pats metas sužinoti.

Pijus: Papasakojo tėtis. Su draugais kieme ir mokykloje darėme filmukus, dalyvavome konkursuose, todėl panorau plačiau pasimokyti apie kiną.

Adolfina, žinau, kad šiemet baigi mokyklą. Kokie tolimesni planai? Ar siesi gyvenimą su kinu?

Adolfina: Nepriklausomai nuo planų, vienaip ar kitaip siesiu.

Kokios jums artimos temos? Apie ką norite kalbėti savo kuriamuose filmuose?

Adolfina: Dažnai tik sukūrusi filmą suvokiu, ką juo norėjau pasakyti ir, ką jis man pačiai reiškia. Nenoriu savęs įstatinėti ir rėmus ir sakyti, kad kalbu apie tą, arba apie tą. Ne, aš tiesiog kuriu, o sukūrusi suprantu, kas man rūpi.

Pijus: Šiaip vienos konkrečios temos ar idėjos nenoriu perteikti, bet man įdomu nagrinėti skirtingas žmogaus būsenas ir, kaip jų įtaka gyvenime didėja, pulsuoja, keičia žmogų.

Kokie kūrėjai ar sutikti žmonės jus įkvėpė?

Adolfina: Dar kol kas manau, kad visi žmonės mane kažkiek įkvepia, o labiausiai turbūt visi mano mokytojai, kuriuos turiu (visi, išskyrus mokyklinius, kad ir kaip būtų gaila).

Pijus: Mane labai užpumpavo viena labai pikta Werner’io Herzog’o frazė: „Read, read, read, read, read, read… Read.. If you don’t read, you’ll never be a filmmaker.“ Tuo metu daug neskaičiau ir nuo to laiko labai susiėmiau ir džiaugiuosi tokia motyvacija.

Ko palinkėtumėte jauniems, kinu besidomintiems, žmonėms?

Pijus: Skaityti.

Adolfina: Nebijoti kūrybinių iššūkių.

* Už galimybę Adolfinai ir Pijui padovanoti kelionę į Čekiją dėkojame Lietuvos kultūros ministerijos „Kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos” programai.

 

Kategorijos: Uncategorized | Komentarai negalimi

SKA pavasario peržiūros 2017

Pirmasis birželio savaitgalis “Skalvijoje” buvo ilgas ir produktyvus:

* Penktadienį dalyvavome kino kuratorių specialiai parengtame trumpametražių seanse;
* Šeštadienį pamatėme vaidybinio kino antrakursių diplomus ir įteikėme Skalvijuką geriausio filmo autoriui – Pijui Mačiulskiui. Specialų paminėjimą gavo Adolfina Kunčiūtė, Deodor Reichert ir Monika Navickaitė;
* O sekmadienį turėjome netgi du seansus – pirmo vaidybinio ir dokumentinio kino kurso darbus meilės ir keršto temomis.

Iš širdies dėkojame šių metų dėstytojams:

Linui Mikutai, Andriui Blaževičiui, Mantei Valiūnaitei, Aistei Račaitytei, Akvilei Gelažiūtei, Marijai Kavtaradzei, Martynui Norvaišui, Vytautui Katkui, Augustinai Bėkštai, Birutei Kapustinskaitei, Gelminei Glemžaitei, Elenai Kairytei, Sigitai Šimkūnaitei ir visiems kitiems, kurie prisidėjo.

* Už nuotraukas dėkojame Augustei Kunevičiūtei ir Nikolui Verseckui.

Kategorijos: Uncategorized | Komentarai negalimi

Interviu su Auguste ir Morta apie Sehsüchte festivalį, SKA ir merginų ateities planus

Morta Navickaitė ir Augustė Kunevičiūtė – praeitais metais baigusios vaidybinio kino programą skalvietės (kurso vadovas – Andrius Blaževičius). Interviu kalbamės apie merginų ką tik aplankytą tarptautinį jaunimo kino festivalį Sehsüchte, jų patirtis besimokant SKA ir ateities planus.

Morta ir Auguste, lankėtės Sehsüchte 46-ajame Tarptauniame jaunimo festivalyje, Berlyne. Kokie įspūdžiai?

fest
Morta Navickaitė (kairėje) ir Augustė Kunevičiūtė (dešinėje)

Augustė: Festivalį organizuoja Babelsberg Konrad Wolf kino universiteto magistrantai, festivalis vyksta pačiame universitete. Draugiškoje, modernioje ir jaunatviškoje aplinkoje pažiūrėjom krūvą įvairiausių pasaulio šalių studentų trumpametražių. Taip pat pamatėme Babelsbergo studentų ir Lodzės kino mokyklos filmus. Mane netikėtai sudomino animaciniai filmai ir pasidarė visai smalsu pabandyti ateityje tokį sukurti. Beje, pastebėjome, kad vokiečių humoro jausmas (didžioji dalis festivalio žiūrovų buvo iš Vokietijos) labai skiriasi nuo mūsų, todėl kartais su Morta nesuprasdavome, kas jiems juokinga, o mes juokdavomės tose vietose, kai visa salė tylėdavo.

Morta: Įsiminė pokalbiai su filmų autoriais po peržiūrų, įdomu išgirsti kaip vystėsi jų filmai ir pažiūrėti, ar kūrėjų filmai yra panašūs ir į juos pačius, žmogaus charakteris atspindi jo kūrybą.

Kokiose dirbtuvėse ar paskaitose teko sudalyvauti? Kas įsiminė?

Augustė: Dalyvavom personažo vystymo dirbtuvėse, kurias vedė vokiečių aktorius. Jis pademonstravo jo sukurtą pasiruošimo metodą prieš įsijaučiant į vaidmenį. Po dirbtuvių su Morta sutikome, kad su mūsų kuriamo filmo aktoriais teks dirbti daugiau, jei norime pasiekti kuo geresnį rezultatą.

Morta: Atėjo toks didesnis supratimas, kad aktoriai turi atiduoti labai daug energijos ir viskas nėra taip paprasta ir jiems.

Augustė: Universitetas, kuriame vyko kino festivalis yra prie pat Babelsbergo kino studijos, todėl nepraleidom progos nueiti į turą, organizuotą festivalio. Studija pastatyta 1912 metais! Ir joje buvo filmuoti tokie filmai kaip „Metropolis”, „Mr. Nobody”, „Grand Budapest Hotel”. Man, kaip būsimai scenografei, buvo labai įdomu pamatyti props’ų sandėlius, dizainerių dirbtuves ir 1:1 mastelio filmavimo aikšteles bei jose pavaikščioti.

Morta: Na, apskritai tas kino erdves apžiūrėti, ir geriau įsivaizduoti, kaip viskas vyksta tame pasaulyje, buvo tikrai cool. Dar teko trumpam užsukti į filmavimo aikštelę, tai irgi paliko didelį įspūdį; pamatyti tokią vietą gyvai, o ne per kokį youtubo vaizdelį.

IMG_9929
Babelsberg kino studija
18516351_1368039823253146_1400358375_n
Babelsberg kino studija
IMG_9951
Babelsberg Konrad Wolf kino universitetas

„Skalvijos“ kino akademiją baigėte praeitais metais abi sukurdamos diplominius vaidybinius trumpametražius („Baimės portretas“, „Boyz“), kurie sėkmingai tebekeliauja po jaunimo kino festivalius. Kaip sužinojote apie SKA ir kodėl norėjote ten mokytis?

Morta: Apie SKA sužinojau internete. O mokytis ten norėjau, nes nuo vaikystės traukė kurti visokius trumpametražius, nors niekada pernelyg nepatiko žiūrėti filmų, bet kurti – čia jau visai kitas reikalas. Ir tada, atsimenu, pražiūrėjau visus internete esančius buvusių skalviečių darbus, ir buvo wow, kaip gerai. Galvojau, kad gal ir aš kada nors kažką panašaus sukursiu. O dabar jau ir mano filmus kažkas žiūri, – tai smagu, kai norai pildosi.

Augustė: Tuo metu dar ieškojau savęs, su filmų kūrimu nieko bendro iki SKA neturėjau, bet mane tiesiog žavėjo tai, kad filmai sujungia visas meno sritis, kuriomis aš domiuosiu, ir net pasiryžau dėl SKA paskaitų važinėti iš savo miestelio (aut.past. Širvintų) į Vilnių, nes tai tikrai buvo verta.

Ivasion still 3
Kadras iš Augustės Kunevičiūtės filmo “Invazija”

Auguste, žinau, kad esi baigusi mokyklą, o Morta baigs šiemet. Kokie tolimesni planai? Ar siesite gyvenimą su kinu?

Augustė: Dailė mano gyvenime buvo nuo vaikystės, tada atsirado kinas ir dabar  noriu sujungti šias meno sritis ir studijuoti scenografiją.

Morta: Nežinau, ar būtent su kinu, bet su pačiu filmmaking‘u tikrai. Visai norėčiau dirbti su muzikiniais klipais ar reklamom, laikas dar parodys. O artimesnėje ateityje darysim su Auguste trumpametražį vaidybinį filmą.

Kokios jums artimos temos? Apie ką norite kalbėti savo kuriamuose filmuose?

Augustė: Būna, kad tiesiog važiuoju ilgai autobuse ar metro ir pradedu stebėti žmogų, tyrinėti jo detales ir kurti jo gyvenimo scenarijų. Ir man labai svarbu įsivaizduoti jo patirtis – ką jis išgyveno, kad tapo tokiu žmogumi, kuris šiuo metu važiuoja būtent šiame autobuse. Dabar ypač ir noriu tyrinėti savo ryškiausius vaikystės\paauglystės prisiminimus.

Morta: Skirtingais laikotarpiais ir temos skirtingos traukia, bet visada norisi kalbėti apie kažką, kas arčiausiai širdies, kad filmas kurtųsi nuoširdžiai. Tai šiuo metu būtų tie visi paaugliški dalykai ir problemos, bet nesikonkretinsiu.

Kokie kūrėjai ar sutikti žmonės jus įkvėpė?

Augustė: Kažkaip visad sunku kalbėti apie įkvepiančius kūrėjus, nes dažniausiai domiuosi jų darbais, o ne asmenybėmis. Mėgstu režisierius, kurie turi savitą stilių, todėl daugiausiai inspiracijos mano darbams duoda Sofia Coppola, Wes Anderson, Jared Hess, Spike Jonze. Bet suvokti, kaip reikia kurti filmus, ir kas yra geras scenarijus, vaizdas, stilius ar apšvietimas padėjo SKA dėstytojai.

Morta: Kažkaip nieko nesugalvoju, turbūt nelabai mane įkvepia žmonės. Gal labiau, kai pamatau kokį fainą filmą, ateina ta inspiracija. Dar, paskutiniu metu, kai trūksta įkvėpimo, žiūriu trumpametražius – labai padeda. Ai, na ir buvęs SKA vadovas Andrius Blaževičius turbūt tas žmogus, kuriam daugiausiai dėkoju už išsiugdytą supratimą apie tai, kokius filmus ir, kodėl noriu kurti, ir šiaip, tiesiog nepakartojamas žmogus, daug padėjęs susiprasti savyje.

Ko palinkėtumėte jauniems, kinu besidomintiems, žmonėms?

Augustė: Linkiu atrasti sritį ar temą, kuri tave ypač „veža“, daug „researchinti“, netingėti ir nedaryti visko atmestinai. Ai, ir aišku lankyti SKA.

Morta: Eiti į SKA ar šiaip kažkur eiti, ieškoti naujų galimybių ko nors išmokti apie patį kiną ar jo kūrimą. Ir jei tik yra noro kurti, tai ir kurti, nesvarbu, ką.

* Už galimybę Augustei ir Mortai padovanoti kelionę į Berlyną dėkojame Lietuvos kultūros ministerijos „Kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos” programai.

Kategorijos: Uncategorized | Komentarai negalimi

DĖMESIO!!! Ieškom naujų „skalvijukų“!

cropped-F3740005.jpg

Jau 10 metų gyvuojanti „Skalvijos“ kino akademija (SKA) renka naujus kino kursus 2017 metams!!!

Kaip žinoti, ar čia tavo vieta?

Tikrai nebūtina turėti savo kamerą, mokėti montuoti ar gebėti nesumirksėjus išvardinti įtakingiausius XX a. režisierius. SKA studentu gali būti tas, kuris stebi pasaulį:

* Kaip mama kietai sučiaupus lūpas ramiu balsu sako, „žinoma, daryk kaip nori“ ir tu žinai, kad jokiu būdu negalima daryti, kaip nori;
* Kaip pamirštame arbatos puodelyje ant viršaus užsideda vaivorykštė;
* Kai išgirdus nesąmonę, nenatūraliai sustingsta veidas;
* Ar kaip pavojingai viskas nutyla prieš audrą.

Kitaip sakant, ieškome tų, kurie mato pasaulį ir fiksuoja jo detales galvoje. O kaip visa tai išreikšti kino kalba – padėsime mes – „Skalvijos“ kino akademijos komanda.

giphy-downsized-large

Šiemet renkame:

  • Vaidybinį kursą (vad. kino režisierius Armas Rudaitis)/ trukmė – 2 metai
  • Dokumentinį kursą (vad. kino režisierius Linas Mikuta)/ trukmė – 2 metai

Mielieji, skleiskit gerąją žinią ir nukreipkit visus susidomėjusius 9-12 kl. moksleivius pas mus registruotis.

Nori užsiregistruoti? Spausk čia, užpildyk anketą ir siųsk ją akademija@skalvija.lt. Anketų laukiame iki rugsėjo 1 d.

Jei iškils klausimų, „skalvijiečiai“ mielai atsakys tel. +370 5 2 610505 arba el. paštu akademija@skalvija.lt.

Kategorijos: Uncategorized | Komentarai negalimi

Studentų filmų festivalis „STOP“ laukia pozityvią emociją kuriančių filmų!

Norisi išbandyti kažką naujo? Degi noru pasidalinti savo talentu bei tuo, kas Tave labiausiai veža? Tuomet šis jaukus bei teigiamas emocijas transliuojantis renginys kaip tik Tau! Šeštą kartą KTU fakultetinės studentų atstovybės „SHM“ organizuojamas kino filmų festivalis vėl kviečia visus jaunus, kūrybingus ir idėjomis trykštančius entuziastus išbandyti jėgas bei pasidalinti savo talentu su kitais! Nepaprastai įkvepianti šių metų tema – POZITYVAS – leis Tau ne tik sužavėti publiką teigiamomis emocijomis, bet ir įrodyti, kad fantazijai STOP‘O nebūna!

Filmus galima kurti skaitmeniniais fotoaparatais, mobiliaisiais telefonais ar profesionaliomis kameromis – Jūsų pasirinkimas!

Geriausių kūrėjų darbai bus vertinami kompetentingos komisijos bei publikos, o nugalėtojai bus apdovanoti organizatorių ir rėmėjų įsteigtais prizais. Tad verta pasistengti! Juk tai ne tik puiki patirtis, bet ir nuostabus šansas išreikšti dalelę savęs, ar netgi įkvėpti kitus kurti.

Geriausių filmų peržiūrų vakaras tavęs laukia gegužės 5 dieną Kauno mieste – nepamirškite šią datą pasižymėti kalendoriuje, nes atvykti išties verta.

Festivalio naujienas sek čia: https://www.facebook.com/stopfestivalis/?fref=ts

taisyklių maketas

Kategorijos: Uncategorized | Komentarai negalimi

Skalviečių darbai festivaliuose

Skalviečių darbai sėkmingai keliauja toliau po pasaulį:

* CinéStudent Film Festival (www.cinestudentfilmfest.org), Ilinojuje, buvo rodomi Pijaus Mačiulsko filmai “34” ir “Sviestas” bei Ugnės Balsytės – “A Cake is a Cake”. Filmas “Sviestas” pripažintas geriausiu užsienio filmu.

Butter-Winner* Sylhet Film Festival (festival.saufs.org), Bangladeše, bus rodomas Roko Kaminsko ir Meidos Lileikytės filmą “Žuvis”.

festival_cover_photo_cropped_999730* ZOOM.11 Film Festival, Slovėnija. (http://www.e-zoom.si/) Mortos Navickaitės filmas “BOYZ” įtrauktas į konkursinę filmų programą.

 

index* Boulder Internatinional Film Festival (BIFF), JAV. (https://biff1.com/community/teen-short-film-competition/). Augustės Kunevičiūtės filmas „Invazija“ apdovanotas už geriausią operatoriaus darbą.

Boulder-Theater-1200x675

* Šoblės kino festivalyje 2017 konkursinėje programoje “Pamatyti nepastebėtus II” į programą pateko šie skalviečių darbai:
“Vakaronė” (rež. Adolfina Kunčiūtė)
“Atonija” (rež. Pijus Mačiulskis)
“Invazija” (rež. Augustė Kunevičiūtė)
“BOYZ” (rež. Morta Navickaite)
“Žuvis” (rež. Meida Lileikytė ir Rokas Kaminskas)

Šiame festivalyje Adolfinos Kunčiūtės darbas “Vakaronė” laimėjo žiuri Specialųjį Paminėjimą.

soble-naujas-800x389

Labai didžiuojamės jumis, nesustokit ir dirbkite toliau!

Kategorijos: Uncategorized | Komentarai negalimi

Seminaras moksleiviams “Autorių ir gretutinės teisės kine”

Esi pradedantis režisierius( -ė)? Prodiuseris (-ė)?
Labai miglotai įsivaizduoji, kas yra autorinės ir gretutinės teisės?
Sukūrei filmą ir jam reikia muzikos, tačiau nelabai įsivaizduoji, kaip tai padaryti legaliai?
Ateik ir sužinok!

Lektoriai:
– Martyna Gudaitė (AGATA)
– Karolis Vyšniauskas (žurnalistas, „Kino pavasario“ muzikinių klipų konkurso kuratorius)

Renginys nemokamas!
Visiems, išskyrus SKA nariams, būtina išankstinė registracija akademija@skalvija.lt iki š.m. kovo 13 d.

* Seminarą rengia “Skalvijos” kino centras
* Seminarą remia LRKM “Kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programa”

www.skalvijoskinoakademija.lt

Renginys facebook’eplakatas-A3

Kategorijos: Uncategorized | Komentarai negalimi

Skalviečių pergalės REC 2016

15338888_1244579688932082_7628613991720084524_nXXXI Lietuvos Mokinių Kino Filmų Festivalis „REC 2016“ skalviečių filmams atseikėjo glėbį prizų.

Augustė Kunevičiūtė pripažinta geriausia režisiere:

Kadras iš “Baimės portretas” filmo

Pijaus Mačiulskio režisuotas filmas apdovanotas už geriausią operatoriaus darbą (op. Vilius Mačiulskis):

3
Kadras iš filmo “Atonija”

Mortos Navickaitės režisuotame filme “Boyz” Mamertas Audickas gavo apdovanijimą kaip geriausias aktorius:

still-1
Kadras iš filmo “Boyz”

Už Augustės Kunevičiūtės režisuotame filme “Baimės portretas” atliktą vaidmenį Elenah Kruk pripažinta geriausia aktore:

1
Kadras iš filmo “Baimės portretas”

Roko Kaminsko ir Meidos Lileikytės režisuotas filmas “Žuvis” apdovanotas už geriausią scenarijų:

still-3
Kadras iš filmo “Žuvis”

Nuoširdžiai sveikiname nugalėtojus!

Kategorijos: Uncategorized | Komentarai negalimi

Interviu su Alanu Gurinu apie „Sluoksnių“ premjerą „Litauisches Kino goes Berlin“ festivalyje

Alanas Gurinas – šiais metais dokumentikos kursą baigęs skalvietis (kurso vadovė – Giedrė Beinoriūtė). Jo filmas „Sluoksniai“ pelnė ne tik SKA bendruomenės simpatijas, tačiau liko pastebėtas ir kitų: Respublikiniame kino mėgėjų festivalyje filmas išrinktas geriausiu dokumentiniu filmu, o prieš savaitę Alanas lankėsi Vokietijoje, kur būdamas programoje su jau Lietuvai gerai žinomomis kine pavardėmis (kaip T. Vidmantas, M. Kavtaradzė, D. Petronis, G. Urbonaitė, J. Trukanas ir kt.), gyvai pristatė „Sluoksnius“ „Litausiches Kino goes Berlin“ kino festivalyje.

Processed with VSCO with a6 preset
Režisierius Alanas Gurinas

Alanai, koks ir kam skirtas festivalis „Litausiches Kino goes Berlin“?

Šiltas, jaukus ir savas. Kai sėdi ir ekrane matai savo pažįstamų, dėstytojų darbus, atrodo, lyg būtum namie. Tačiau tuo pačiu metu jautiesi kiek svetimas, turbūt dėl neįprastų lokacijų – tokių kaip atgijusi „Urban Spree“ gamykla su baru kino salėje arba aukščiausias Berlyno kino teatras penktame aukšte, į kurį lipant (nes lifto nėra) jautiesi, lyg eidamas pas kažką į svečius ir, be abejo, dėl svetimos kalbos ir užrašų.

14517435_892951747472516_2638699264546211107_n14610919_898537986913892_8356421700361206154_nKaip jauteisi atrinktas į festivalio programą?

Labai apsidžiaugiau patekęs tarp tokių filmų, kuriuos žiūrėdavau ir galvodavau: Oho, šiti tai rimti. Ir dar ta mintis, jog skrendi į Berlyną rodyti savo filmo, kurį taip nedrąsiai kūrei, priverčia jaustis, lyg būtum koks tikras režisierius ir pastumia kurti toliau.

Koks jausmas rodyti filmą ne savo bendramoksliams, o svetimiems žmonėms?

Buvo baisoka, kaip nepažįstamiems žmonėms, kurie nežino, kaip vyko visas filmavimo procesas, nebuvo susieti su riedlenčių kultūra ir nesupranta Lietuvių kalbos, pavyks perskaityti istoriją ir priimti ją.

tinkaKaip publika reagavo į filmą „Sluoksniai“?

Atrodo, kad patiko. Jeigu žmonės juokėsi iš tų vietų, kurios man pačiam atrodo absurdiškos, juokingos – tai, vadinasi, geras ženklas.

tinka1Ką įdomaus pamatei festivalio metu? Galbūt su kažkuo susipažinai?

Berlyno miestą, kuris, rodos, šiukšles, senas gamyklas ir kitus, iš pirmo žvilgsnio negražius dalykus, sugeba paversti traukos objektais, meno kūriniais. Paliko didelį įspūdį tai, kad miestas leidžiasi būti kuriamas jo gyventojų, o ne kažkokių normų ar įstatymų. Labai įsiminė pažintis su Tadu Vidmantu, atrodo, kad visą vaikystę žiūrėdavau jo filmukus/shortus, ir tada išgirstu tą ikonišką Vidmanto balsą… lyg pamatytum kokį personažą gyvai.

f3540028

Kokį patarimą duotum jauniems kino kūrėjams?

Pats dar to neišmokau, bet linkiu visiems kažkaip sugebėti nebijoti kurti, suklysti ir kalbėti filmuose tą, kas jums iš tikrųjų svarbu – kyla iš širdies.

***

Už galimybę Alanui padovanoti kelionę į Berlyną dėkojame Lietuvos kultūros ministerijos „Kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos“ programai.

Nuoroda į filmą „Sluoksniai“:

3

Kategorijos: Uncategorized | Komentarai negalimi

Sėkmingai išleista pirma kino kuratorių programos laida

11209714_10205039993054156_1761872208977540853_n
Mantė Valiūnaitė

“Pernai metais pirmą kartą su kolege Aiste Račaityte dėstėme kino programų kuravimą Pasidalinti savo darbu, suteikiant jam platesnį kino istorijos ir kino kalbos konstekstą abiems atrodė kaip didžiulis iššūkis, tačiau kupinas džiaugsmo. Ir niekada turbūt nepamiršiu šių šviesių dešimt veidų, kurių akys iš pradžių kukliai nudelbtos pamažu įsižiebė, regis, ta pačia meile kinui. Jaunieji kuratoriai lankėsi kino teatre, gilinosi į kino istoriją, pažvelgė į kino rodymo ypatumus, jų kismą ir dabartinę kino žiūrėjimo situaciją. Kartu bandėme suprasti, kodėl filmai, kurie neatitinka šabloninių konstrukcijų taip gąsdina žiūrovus. Tačiau šio kurso tikslas buvo ne tik įsigilinti ir suprasti, tačiau ir patiems surengti peržiūras, jas pristatyti, susipažinti su visais žingsniais, kurie turi būti žengti, kad kino filmas pasiektų žiūrovą. Susirinkusi SKA studentų grupė per tokį trumpą laiką taip akyse užaugo, kad buvo sunku patikėti!” – pasakoja kino kritikė ir kuratorė Mantė Valiūnaitė.

12541043_1003739653016088_4516174403696560997_n
Julija Šilytė

Diplomuotos kino kuratorės Julijos Šilytės įspūdis apie kursus:

“Visą savo ilgą gyvenimą nemažai save bandžiau. Ir ten, ir čia, ir kažkur. „Atrask save!”. Ir nenustebsit, bet vis tiek pasakysiu, kad SKA pažinau tą savo dalelę, kuri kažkaip seniau po pernykščiais lapais slėpėsi, ta dalelė (elementarioji) vis suspirgėdavo, kai ji pradėjo skaityti judančių paveikslėlių kalbą, kai pradėjo įmatyti kuratoriaus, kaip kūrėjo, pridėtinę vertę, kai įžvalgos pradėjo dėliotis į sakinius ir gautis kažkokie juodai balti margumai (būtent – pradėjo). Čia būta tos pradžios, tokios labai grynos ir sukeliančios nuostabą, kaip kad būna, kai beskaitant filosofinius rašinius „noriu suprasti“ pakeičia „pradedu suprasti“. Niekada nebūna „suprantu“ tokio aštuonraidžio žodžio, tad „pradedu suprasti“ reikėtų “caps locku” ir su šimtu šauktukų rašyti, nes tokia ta emocija.

Kuo labai džiaugiuosi tai, kad Skalvija šalia visos tos kūrybos ir skraidymo padebesiais davė (ir aš sugebėjau pasiimti) organizuotumo ir pragmatiškumo. Nes greta puikių valandų kino salėje nugriaunant ketvirtą sieną buvo ir šiek tiek stresinių būsenų: nuo nežinau-ką-šneku-oi-gal-jau-nusišneku būsenos pristatant seansą iki apskritai nežinios dėl jo vyksmo, visiško skubėjimo pasiruošti pačiam seansui ir etc. Išsitreniravo ir veikimas realiu laiku, sukimasis iš situacijos, kai dingsta kažkokie nereikalingi nerimavimai, kompleksai, nes reikia padaryti ir abejonėms nebelieka laiko. O čia labai gerai. Paskui jauti pasitenkinimą padarytu darbu. Tikrai. Po kiekvieno seanso jausdavau kažkokią pilnatvę, tokias, atrodo, keturias mažas šventes apturėjome.
O be viso šito emocinio ir intelektualinio bagažo, kuris ir taip jau pilnokas to naivaus jaunatviško maksimalizmo, buvo toks priešpriešinis smūgis su dabartine kino vartojimo kultūra apskritai. Noras rodyti gerą ir kiek drąsų kiną, matyt, tyrinėjantį dar gyvas žaizdas, nebuvo tiek aktualus pačiam žiūrovui, o atpalaiduojantis holivudinis miuziklas sulaukė dar ir kokių katučių. Iškilo aiškus (?) kino teatro programų sudarytojo klausimas: kaip pasiekti žiūrovą? Kaip rasti kompromisą tarp savo ir žiūrovo prioritetų? Klausimų, problemų, jų sprendimų būta ir daugiau. Ir dėl to tik džiugu, nes išėjęs iš Skalvijos suvoki, kad viskas įmanoma, kad tikrai viską gali padaryti, tik daryk. Tai jei dar skaitai dabar šitą impresiją ir mąstai, ar SKA yra geras pasirinkimas, žinok, turbūt vėl nenustebinsiu, bet drąsiai pasakysiu: tikrai taip. Labai linkiu čia užeiti ir nebeišeiti, kartais va ir nuo lietaus pasislėpti.”

Julijos filmų recenzijos:
* “Kraujas”: http://kkd.zurnalaskinas.lt/865
* “Ramybė mūsų sapnuose”: http://kkd.zurnalaskinas.lt/749

Šiemet renkamas naujas kino kuratorių kursas. Norintiems užsiregistruoti, spauskite čia.

Kategorijos: Uncategorized | Komentarai negalimi