Skalviečių pergalės REC 2016

15338888_1244579688932082_7628613991720084524_nXXXI Lietuvos Mokinių Kino Filmų Festivalis „REC 2016“ skalviečių filmams atseikėjo glėbį prizų.

Augustė Kunevičiūtė pripažinta geriausia režisiere:

Kadras iš “Baimės portretas” filmo

Pijaus Mačiulskio režisuotas filmas apdovanotas už geriausią operatoriaus darbą (op. Vilius Mačiulskis):

3
Kadras iš filmo “Atonija”

Mortos Navickaitės režisuotame filme “Boyz” Mamertas Audickas gavo apdovanijimą kaip geriausias aktorius:

still-1
Kadras iš filmo “Boyz”

Už Augustės Kunevičiūtės režisuotame filme “Baimės portretas” atliktą vaidmenį Elenah Kruk pripažinta geriausia aktore:

1
Kadras iš filmo “Baimės portretas”

Roko Kaminsko ir Meidos Lileikytės režisuotas filmas “Žuvis” apdovanotas už geriausią scenarijų:

still-3
Kadras iš filmo “Žuvis”

Nuoširdžiai sveikiname nugalėtojus!

Kategorijos: Uncategorized | Komentarų: 0

Interviu su Alanu Gurinu apie “Sluoksnių” premjerą “Litauisches Kino goes Berlin” festivalyje

Alanas Gurinas – šiais metais dokumentikos kursą baigęs skalvietis (kurso vadovė – Giedrė Beinoriūtė). Jo filmas “Sluoksniai” pelnė ne tik SKA bendruomenės simpatijas, tačiau liko pastebėtas ir kitų: Respublikiniame kino mėgėjų festivalyje filmas išrinktas geriausiu dokumentiniu filmu, o prieš savaitę Alanas lankėsi Vokietijoje, kur būdamas programoje su jau Lietuvai gerai žinomomis kine pavardėmis (kaip T. Vidmantas, M. Kavtaradzė, D. Petronis, G. Urbonaitė, J. Trukanas ir kt.), gyvai pristatė „Sluoksnius“ „Litausiches Kino goes Berlin“ kino festivalyje.

Processed with VSCO with a6 preset
Režisierius Alanas Gurinas

Alanai, koks ir kam skirtas festivalis „Litausiches Kino goes Berlin“?

Šiltas, jaukus ir savas. Kai sėdi ir ekrane matai savo pažįstamų, dėstytojų darbus, atrodo, lyg būtum namie. Tačiau tuo pačiu metu jautiesi kiek svetimas, turbūt dėl neįprastų lokacijų – tokių kaip atgijusi „Urban Spree“ gamykla su baru kino salėje arba aukščiausias Berlyno kino teatras penktame aukšte, į kurį lipant, (nes lifto nėra) jautiesi, lyg eidamas pas kažką į svečius ir, be abejo, dėl svetimos kalbos ir užrašų.

14517435_892951747472516_2638699264546211107_n14610919_898537986913892_8356421700361206154_nKaip jauteisi atrinktas į festivalio programą?

Labai apsidžiaugiau patekęs tarp tokių filmų, kuriuos žiūrėdavau ir galvodavau: Oho, šiti tai rimti. Ir dar ta mintis, jog skrendi į Berlyną rodyti savo filmo, kurį taip nedrąsiai kūrei, priverčia jaustis, lyg būtum koks tikras režisierius ir pastumia kurti toliau.
Koks jausmas rodyti filmą ne savo bendramoksliams, o svetimiems žmonėms?

Buvo baisoka, kaip nepažįstamiems žmonėms, kurie nežinojo, kaip vyko visas filmavimo procesas, nebuvo susieti su riedlenčių kultūra ir nesupranta Lietuvių kalbos, pavyks perskaityti istoriją ir priimti ją.

tinkaKaip publika reagavo į filmą „Sluoksniai“?

Atrodo, kad patiko. Jeigu žmonės juokėsi iš tų vietų, kurios man pačiam atrodo absurdiškos, juokingos – tai, vadinasi, geras ženklas.

tinka1Ką įdomaus pamatei festivalio metu? Galbūt su kažkuo susipažinai?

Berlyno miestą, kuris, rodos, šiukšles, senas gamyklas ir kitus, iš pirmo žvilgsnio negražius dalykus, sugeba paversti traukos objektais, meno kūriniais. Paliko didelį įspūdį tai, kad miestas leidžiasi būti kuriamas jo gyventojų, o ne kažkokių normų ar įstatymų. Labai įsiminė pažintis su Tadu Vidmantu, atrodo, kad visa vaikystę žiūrėdavau jo filmukus/shortus, ir tada išgirstu tą ikonišką Vidmanto balsą… lyg pamatytum kokį personažą gyvai.

f3540028

Kokį patarimą duotum jauniems kino kūrėjams?

Pats dar to neišmokau, bet linkiu visiems kažkaip sugebėti nebijoti kurti, suklysti ir kalbėti filmuose, tą, kas jums ištikrųjų svarbu – kyla iš širdies.

***

Už galimybę Alanui padovanoti kelionę į Berlyną dėkojame Lietuvos kultūros ministerijos “Kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos” programai.

Nuoroda į filmą “Sluoksniai”:

3

Kategorijos: Uncategorized | Komentarai negalimi

Sėkmingai išleista pirma kino kuratorių programos laida

11209714_10205039993054156_1761872208977540853_n
Mantė Valiūnaitė

“Pernai metais pirmą kartą su kolege Aiste Račaityte dėstėme kino programų kuravimą Pasidalinti savo darbu, suteikiant jam platesnį kino istorijos ir kino kalbos konstekstą abiems atrodė kaip didžiulis iššūkis, tačiau kupinas džiaugsmo. Ir niekada turbūt nepamiršiu šių šviesių dešimt veidų, kurių akys iš pradžių kukliai nudelbtos pamažu įsižiebė, regis, ta pačia meile kinui. Jaunieji kuratoriai lankėsi kino teatre, gilinosi į kino istoriją, pažvelgė į kino rodymo ypatumus, jų kismą ir dabartinę kino žiūrėjimo situaciją. Kartu bandėme suprasti, kodėl filmai, kurie neatitinka šabloninių konstrukcijų taip gąsdina žiūrovus. Tačiau šio kurso tikslas buvo ne tik įsigilinti ir suprasti, tačiau ir patiems surengti peržiūras, jas pristatyti, susipažinti su visais žingsniais, kurie turi būti žengti, kad kino filmas pasiektų žiūrovą. Susirinkusi SKA studentų grupė per tokį trumpą laiką taip akyse užaugo, kad buvo sunku patikėti!” – pasakoja kino kritikė ir kuratorė Mantė Valiūnaitė.

12541043_1003739653016088_4516174403696560997_n
Julija Šilytė

Diplomuotos kino kuratorės Julijos Šilytės įspūdis apie kursus:

“Visą savo ilgą gyvenimą nemažai save bandžiau. Ir ten, ir čia, ir kažkur. „Atrask save!”. Ir nenustebsit, bet vis tiek pasakysiu, kad SKA pažinau tą savo dalelę, kuri kažkaip seniau po pernykščiais lapais slėpėsi, ta dalelė (elementarioji) vis suspirgėdavo, kai ji pradėjo skaityti judančių paveikslėlių kalbą, kai pradėjo įmatyti kuratoriaus, kaip kūrėjo, pridėtinę vertę, kai įžvalgos pradėjo dėliotis į sakinius ir gautis kažkokie juodai balti margumai (būtent – pradėjo). Čia būta tos pradžios, tokios labai grynos ir sukeliančios nuostabą, kaip kad būna, kai beskaitant filosofinius rašinius „noriu suprasti“ pakeičia „pradedu suprasti“. Niekada nebūna „suprantu“ tokio aštuonraidžio žodžio, tad „pradedu suprasti“ reikėtų “caps locku” ir su šimtu šauktukų rašyti, nes tokia ta emocija.

Kuo labai džiaugiuosi tai, kad Skalvija šalia visos tos kūrybos ir skraidymo padebesiais davė (ir aš sugebėjau pasiimti) organizuotumo ir pragmatiškumo. Nes greta puikių valandų kino salėje nugriaunant ketvirtą sieną buvo ir šiek tiek stresinių būsenų: nuo nežinau-ką-šneku-oi-gal-jau-nusišneku būsenos pristatant seansą iki apskritai nežinios dėl jo vyksmo, visiško skubėjimo pasiruošti pačiam seansui ir etc. Išsitreniravo ir veikimas realiu laiku, sukimasis iš situacijos, kai dingsta kažkokie nereikalingi nerimavimai, kompleksai, nes reikia padaryti ir abejonėms nebelieka laiko. O čia labai gerai. Paskui jauti pasitenkinimą padarytu darbu. Tikrai. Po kiekvieno seanso jausdavau kažkokią pilnatvę, tokias, atrodo, keturias mažas šventes apturėjome.
O be viso šito emocinio ir intelektualinio bagažo, kuris ir taip jau pilnokas to naivaus jaunatviško maksimalizmo, buvo toks priešpriešinis smūgis su dabartine kino vartojimo kultūra apskritai. Noras rodyti gerą ir kiek drąsų kiną, matyt, tyrinėjantį dar gyvas žaizdas, nebuvo tiek aktualus pačiam žiūrovui, o atpalaiduojantis holivudinis miuziklas sulaukė dar ir kokių katučių. Iškilo aiškus (?) kino teatro programų sudarytojo klausimas: kaip pasiekti žiūrovą? Kaip rasti kompromisą tarp savo ir žiūrovo prioritetų? Klausimų, problemų, jų sprendimų būta ir daugiau. Ir dėl to tik džiugu, nes išėjęs iš Skalvijos suvoki, kad viskas įmanoma, kad tikrai viską gali padaryti, tik daryk. Tai jei dar skaitai dabar šitą impresiją ir mąstai, ar SKA yra geras pasirinkimas, žinok, turbūt vėl nenustebinsiu, bet drąsiai pasakysiu: tikrai taip. Labai linkiu čia užeiti ir nebeišeiti, kartais va ir nuo lietaus pasislėpti.”

Julijos filmų recenzijos:
* “Kraujas”: http://kkd.zurnalaskinas.lt/865
* “Ramybė mūsų sapnuose”: http://kkd.zurnalaskinas.lt/749

Šiemet renkamas naujas kino kuratorių kursas. Norintiems užsiregistruoti, spauskite čia.

Kategorijos: Uncategorized | Komentarai negalimi

DĖMESIO!!! Nauji skalviečiai wanted!

Movie-Maker-movie-makerKaip ir Naujų metų išvakarėse planuojame, kiek ir kaip imsime sportuoti, kokių užsienio kalbų pradėsime mokytis ir kaip puikiai grosime gitara, taip ir vasarą imame planuoti, ką prasmingo nuveiksime ateinančiais metais.

Žinot ką? Lai nelieka šie planai tik tuščiais pažadais. Jeigu ieškote, kur prasmingai padėti savo laiką, mes tikrai turime, ką pasiūlyti.

Skalvijos Kino Akademija renka naujus kino kursus 2016 metams

Kaip žinoti, ar čia tavo vieta?

Tikrai nebūtina turėti savo kamerą, mokėti montuoti ar gebėti nesumirksėjus išvardinti įtakingiausius XX a. režisierius. Skalviečiu gali būti tas, kuris stebi pasaulį:

* Kaip mama kietai sučiaupus lūpas ramiu balsu sako, „žinoma, daryk kaip nori“ ir tu žinai, kad jokiu būdu negalima daryti, kaip nori;

* Kaip pamirštame arbatos puodelyje ant viršaus užsideda vaivorykštė;

* Kai išgirdus nesąmonę, nenatūraliai sustingsta veidas;

* Ar kaip pavojingai viskas nutyla prieš audrą;

Kitaip sakant, ieškome tų, kurie mato pasaulį ir fiksuoja jo detales galvoje. O kaip visa tai išreikšti kino kalba – padėsime mes – „Skalvijos“ kino akademijos komanda.

***

Šiemet renkame:

  • Vaidybinį kursą (vad. Andrius Blaževičius)/ trukmė – 2 metai
  • Dokumentinį kursą (vad. Akvilė Gelažiūtė)/ trukmė – 2 metai
  • Kino programų kuravimo kursą (vad. Aistė Račaitytė ir Mantė Valiūnaitė)/trukmė – 1 metai /Šio kurso metu kiekvieną savaitę žiūrėsime filmą iš Skalvijos repertuaro, analizuosime ne tik patį kino kūrinį, bet ir kaip ir kokiomis priemonėmis vyksta kino sklaida, kaip kino filmas pasiekia žiūrovą. Stebėsime kaip filmus pristato įvairūs festivaliai Lietuvoje ir praktiškai išbandysime patys kino programos sudarymą “Skalvijos” kino teatre.

filmmaking-1

O dabar, mielieji, skleiskit gerąją žinią ir nukreipkit visus susidomėjusius 9-12 kl. moksleivius pas mus registruotis.

Paklausit, kaip užsiregistruoti? Spauskite čia, užpildykite anketą ir siųskite ją akademija@skalvija.lt. Anketų laukiame iki rugpjūčio 28 d.

Jei iškils klausimų, „skalvijiečiai“ jums mielai atsakys tel. 8 5 2 610505 arba el. paštu akademija@skalvija.lt.

 

Kategorijos: Uncategorized | Komentarai negalimi

SKA pavasario peržiūros 2016

Ir vėl klegėdami ir vos tilpdami į salę gegužės 28-29 dienomis žiūrėjome Skalvijos kino akademijos diplominius ir pavasario semestro darbus. Peržiūras drąsiai atidarė Lino Mikutos vadovaujamas pirmo vaidybinio kurso skalviečiai. Vėliau sekė net trys šiais metais išlydimi diplomininkų kursai:

* Kino programų kuratorių kursas (vad. Mantė Valiūnaitė ir Aistė Račaitytė), kuris žiūrovams paruošė net dviejų seansų peržiūras: „Batas“ (rež. Laila Pakalniņa, 1998) ir „Kiemas“ (rež. Valdas Navasaitis, 1999).

* Dokumeninio kino kursas (vad. Giedrė Beinoriūtė), kurie iš įvairiausių požiūrių taškų bandė atsakyti, kas yra meilė.

* Vaidybinio kino kursas (vad. Andrius Blaževičius) su rekordiniu filmų kiekiu, kuriuose pamatėme skaniausią žanrų, stilių, temų mišrainę.

Geriausiai įvertinti Skalvijos administracijos ir laimėjo skalvijuką…

 vaidybinio kino antrokė Augustė Kunevičiūtė su filmu “Baimės portretas” bei

dokumentinio kino antrokas Alanas Gurinas už visų metų įdirbį ir pagarbą kinui.

O pabaigai – didžiulė padėka dėstytojams, kurie šiais metais „augino“ naują kartą: Vytautui Katkui, Martynui Norvaišui, Augustinui Bėkštai, Armui Rudaičiui, Mantei Valiūnaitei, Birutei Kapustinskaitei, Akvilei Gelažiūtei ir kitiems.

Dabar kviečiame pasižiūrėti akimirkas iš renginio ir nepamiršti patikrinti Skalvijos kino akademijos youtube paskyrą, kurioje rasite skalviečių filmus.

Susitiksime rudenį!!!

Nuotraukų autorė © Patricija Andrijaitytė

Kategorijos: Uncategorized | Komentarai negalimi

Ugnės Žemaitytės įspūdžiai iš VAFI 7

Praėjus savaitei laiko po festivalio, kalbiname dokumentinio kino antrakarsę Ugnę Žemaitytę apie savo pristatytą filmą Kroatijoje, kelionės įspūdžius ir, apskritai, kūrybinę motyvaciją.

vafissUgne, kaip kilo mintis sukurti animacinį filmą “Uroda”?

Viskas prasidėjo nuo to, kad tai buvo „užduotis” – darai tai, nes reikia. Prisimenu, kaip sėdėjau vidury nakties prieš pat pat idėjų gynimą ir po truputį dėliojau mintis scenarijui. Tarp visų žodžių paišėsi Fridos Kahlo antakiai – tuo laikotarpiu jie buvo mane užvaldę, tad norėjosi kažką padaryti su jais. Aišku, visa ko atramos taškas pakito, bet pagrindinė tema išliko tokia pati – grožio siekis. Tiek pačios Fridos paveiksluose, tiek savo gyvenime pastebiu daugybę bandymų ieškoti estetikos, kuri neretai tampa absurdiška. Taip pat idėjai didžiulę įtaką padarė visuomet persekiojanti pokyčių baimė, kas galiausiai ir tapo filmo rėmais – grožis virsta bjaurastimi, gyvybės pilnas kūnas tampa tuščia bala. Kodėl animacija? Tiesą pasakius, pati nežinau, tačiau dėstytojų abejonės, ar spėsiu viską atlikti laiku, tapo didžiausia motyvacija.

Kaip “Uroda” pakliuvo į VAFI 7 festivalį?

Už filmo pakliuvimą į festivalį turėčiau būti dėkinga Skalvijos kino akademijai už tai, kad apsiėmė jo sklaida. Patekti į animacijos festivalio konkursinę programą yra neįtikėtina, o tai, kad gavau galimybę pati sudalyvauti renginyje, net ir dabar po vizito Varaždine skamba nerealiai.

VAFI_otvorenje-38-750x386VAFI_5_otvaranje

Papasakok apie kelionės įspūdžius. Ko pasisėmei iš festivalio?

Tai buvo pirma kelionė į Kroatiją, tačiau tikrai nebus paskutinė. Didžiulį įspūdį paliko gamta bei pačių gyventojų santykis su ja, neįtikėtinas ir architektūros grožis. Na, o pačio festivalio metu mačiau daugiau nei 100 animacinių filmų iš skirtingų šalių. Visad įdomu tai, kokios temos aktualios bendraamžiams, kaip jie mato pasaulį ir, kokį norėtų matyti jį ateityje. Festivalio metu matyta knygos „Mano senelis buvo vyšnia“, kurią skaičiau dar būdama visai maža, ekranizacija įkvėpė ir vienam galimam ateities projektui.

Ko palinkėtum skalviečiams?

Visiems skalviečiams norėčiau palinkėti drąsos pasakoti net ir apie tuos dalykus, kurių patys bijote. Daugiau pasitikėjimo savimi, kai reikia „kovoti“ su dėstytojais dėl idėjos, o gal ir viso filmo vietos po saule. Netingėkite ir kurkite, nes tiek darbo procesas, tiek jo rezultatas yra tam tikra reabilitacija, kuri padeda susidėlioti reikiamus dalykus į reikiamus stalčiukus.

 

Kategorijos: Uncategorized | Komentarai negalimi

Broliška meilė Portugalijos genijaus filme „Kraujas”

Kadras iš filmo Kraujas 2Šeštadienį „Skalvijos” kino centre suksis Lietuvoje dar nerodytas pirmasis garsaus portugalų režisieriaus Pedro Costa’os filmas „Kraujas“ (O Sangue, 1989). Seanso iniciatoriai – jaunieji kino programų kuratoriai iš „Skalvijos” kino akademijos, dalyvaujantys tarptautiniame kino edukacijos projekte „Moving Cinema”.

Kinu besidomintys 10-12 kl. moksleiviai visus metus  mokėsi kino istorijos ir aktyviai analizavo Lietuvoje rodomus filmus. Kaip teigia jaunieji kuratoriai, P. Costa’os juostą jie pasirinko dėl to, kad Lietuvoje iki šiol nerodyta itin savita ankstyvoji portugalų režisieriaus kūryba, nutiesusi kelią jį išgarsinusiems filmams „Didinga jaunystė“ (Juventude Em Marcha, 2006 m.) bei „Arklio pinigai“ (Cavalo Dinheiro, 2014 m.).

Filmo pasirinkimą lėmė ir bendradarbiavimas su kolegomis iš Portugalijos. Rinkdamiesi tarp Paulo Rocha’os „Gyvenimas keičiasi“ (Mudar de Vida, 1966 m.) ir Jacques’o Demy „Panelės iš Rošforo“ (Les demoiselles de Rochefort, 1967 m.), studentai labiausiai liko sužavėti pirmojo Pedro Costa’os filmo „Kraujas“ vizualumu ir paveikia istorija.

Apsikeitę rekomendacijomis su bendraamžiais portugalais, jie ėmėsi organizuoti viešą pasirinkto filmo seansą savo mieste. Jaunieji kino kuratoriai patys pristatys išskirtinį seansą „Skalvijos” žiūrovams. Tai ne pirmasis tokio pobūdžio jų renginys – metų pradžioje jie sėkmingai organizavo legendinio miuziklo „Dainuojantys lietuje“ (Singin’ in the Rain, 1952 m.) pristatymą.

Kadras iš filmo KraujasFilmo „Kraujas“ istorija nukelia į Lisabonos pakraščius, kur gyvena du broliai – septyniolikametis Vincentas ir dešimties metų Nino. Po ilgos ligos paslaptingai mirus jų tėvui, jiedu drauge su Vincento vaikystės drauge Klara kovoja už savo gyvenimus, kuomet į juos kėsinasi ne tik skurdas, bet ir gangsteriai, bandantys iš vaikų „išieškoti“ mirusio tėvo skolas.

P.   Costa yra laikomas vienu svarbiausių šiandien kuriančiu Europos autorinio kino autorių. Jis tęsia António Reiso – garsaus portugalų režisieriaus ir kino profesoriaus – mokyklos tradiciją, kuriai būdingas montažo principas, kuomet kadrai jungiami per grafinį panašumą, taip sukuriant vizualinį rimą, metaforiškas asociacijas ir pridėtines prasmes. Asketiška kino poetika Pedro Costa dažniausiai kalba apie visuomenės pakraščiuose gyvenančius marginalus, atsidūrusius kritinėse gyvenimo situacijose.

Daugumos jo filmų veiksmas vyksta skurdžiame Lisabonos Fauntainhaso rajone, o filmuojamas jis paprastu, tyrinėjančiu, dokumentinį kiną primenančiu stiliumi. Hibridiniai, nuo realybės siužetų atsispiriantys Pedro Costa’os filmai pelnė ne vieną tarptautinių kino festivalių prizą. Jo filmas „Kaulai“ (Ossos, 1997 m.) buvo rodytas ir apdovanotas Venecijos kino festivalyje, o „Vandos kambarys“ (No Quarto da Vanda, 2002 m.) pelnė garbingą „Metų užsienio sineasto“ prizą Kanų kino festivalyje. Lietuvoje pernai buvo rodytas Pedro Costa’os naujausias filmas „Arklio pinigai“.

„Skalvijos” kino akademija yra skirta kinu besidomintiems 9-12 klasių moksleiviams. Vieni mokosi kurti vaidybinį, kiti dokumentinį kiną. Dar kiti gilinasi į kino teoriją ir analizę, o nuo praėjusio metų rudens suburtų jaunųjų kino programų kuratorių kursas gilinasi į kino repertuaro sudarymo ypatumus.

Šis kursas dalyvauja tarptautiniame kino edukacijos projekte „Moving Cinema“, kurio tikslas kurti stiprų ryšį tarp kino ir jaunų žmonių, suteikti jiems galimybę tapti savarankiškais žiūrovais ir ugdyti jautrią ir aktyvią publiką, gebančią vertinti ir priimti įvarius kinematografinius kūrinius.

Susidomėjusių žiūrovų jaunieji kino kuratoriai lauks „Skalvijos“ kino centre šeštadienį, balandžio 30 d., 16.30. Daugiau informacijos www.skalvija.lt.

kraujas iš filmo Kraujas 3

Kategorijos: Uncategorized | Komentarai negalimi

2016 “Sidabrinės gervės”

sidabrines-gerves-apdovanojimai-551e73d703f7c

Šių metų “Sidabrinės gervės” Skalvijos kino akademijai atnešė labai daug džiaugsmo:

* Pirmo kurso vadovo Lino Mikutos filmas “Šaltos ausys” buvo nominuotas gervei už geriausią trumpametražį dokumentikos filmą;
* Operatorinio dėstytojo Vytauto Katkaus ir buvusios skalvietės Marijos Kavtaradzės filmas “Iglu” nominuotas gervei už trumpametražį vaidybinį filmą;
* Montažo dėstytojos Akvilės Gelažiūtės ir operatorinio dėstytojo Martyno Norvaišo filmas “Deminas: dvi tvirtovės” nominuotas gervės kiaušiniui už geriausią studentišką darbą;
* Buvusios skalvietės Gabrielės Urbonaitės filmas “Namo” (vaidinant taip pat SKA baigusiai Severijai Bielskytei) nominuotas gervės kiaušiniui už geriausią studentišką darbą;
* Buvusio “Skalvijos” kino teatro techniko Balio Kumžos filmas “Sausra” nominuotas gervei kaip geriausias metų animacinis filmas.

Sveikinam, didžiuojamės ir gegužės 27 d. laikysime kumščius už jus!

Kategorijos: Uncategorized | Komentarai negalimi

“Uroda” keliauja į Kroatiją

Šis pavasaris turtingas Skalvijos kino akademijai džiugiomis žiniomis:

skalvietės Ugnės Žemaitytės filmas “Uroda” (vad. Tomas Smulkis) atrinktas į konkursinę programą Tarptautiniame Vaikų ir Jaunimo Animacijos Festivalyje (VAFI 7) Kroatijoje. Balandžio 21 – 24 d. vyksiančiame festivalyje Ugnė susitiks iš viso pasaulio jaunaisiais animacijos kūrėjais, o po jo būtinai pasidalins savo įspūdžiais!

Džiaugiamės ir laikom kumščius!

Kategorijos: Uncategorized | Komentarai negalimi

Interviu su Gabriele Urbonaite

Auksės Podolskytės interviu su Gabriele Urbonaite apie šiais metais “Kino pavasaryje” pristatomą filmą “Namo” ir visa ko pradžią – Skalvijos kino akademiją:

1-2

− Ką reiškia būti moterimi režisiere? Ar režisieriams vyrams paprasčiau?

−  Manau, kad režisūra yra sudėtinga profesija tiek moterims, tiek vyrams. Kurdama pirmus savo filmukus, jaučiau spaudimą įrodyti, kad aš − ne šiaip „mergaitė, svajojanti būti režisiere“, bet palaipsniui supratau, kad tai, kas esu ir kokia esu, išskiria mane ir mano darbą iš kitų.

(Skaityti visą interviu)

Kategorijos: Uncategorized | Komentarai negalimi