Aušros Umbrasaitės prisiminimai iš „Venice Days“ 2015

12023197_489756894528455_1635483590_nŠį pavasarį vaidybinio kino programą baigusi skalvietė Aušra Umbrasaitė pateko į vieną iš svarbiausių renginių, skirtą jauniems žmonėms, besisukantiems kino sferoje:

“Rugsėjo pirmas dvi savaites netikėtai praleidau Venecijos Kino Festivalyje. Dėka Europos Parlamento ir gražios „Europe Cinemas“ iniciatyvos į Lido salą buvo pakviesti 28 jauni žmonės iš skirtingų Europos valstybių tapti „Venice Days“ filmų programos žiuri nariais. Neįtikėtinai įdomioms diskusijoms vadovavo Karel Och ir žiuri prezidentas, režisierius Laurent Kantent (su juo susipažinau dar „Kino pavasaryje“, kuriame buvo rodomas jo filmas „ Sugrįžimas į Itakę“). Taigi, pagrindinė mūsų užduotis buvo nuspręsti, kuris filmas yra vertas tapti nugalėtoju. Tai visai nebuvo lengva, nes filmų programą sudarė vienuolika labai skirtingų filmų iš viso pasaulio, debiutuojančių (pvz. „Arianna“ rež. Carlo Lavagna) ir jau girdėtų (pvz. „Lolo“ rež. Julie Delpy) režisierių darbai, veiksmo (pvz. „El desconocido“ rež. Dani de la Torre), komedijos („Island City“ rež. Ruchika Oberoi) ar net istorinės dramos („Klezmer“ rež. Piotr Chrzan) žanrų filmai. Be diskusijų, taip pat dalyvavome worshop’uose apie kino kritiką, prodiuserio darbą, filmų subtitravimą, kalbėjome su filmų režisieriais, miniose ieškojom žinomų žvaigždžių ir bendravom su kitais kino industrijos žmonėmis.

Kartais nutikdavo taip, kad sėdi kino salėje ir žiūri jau trečią filmą tą dieną, nors dar nėra net pietų. Beje, pavalgyti irgi ne visada suspėdavom bėgiodami ta pačia gatve pirmyn ir atgal iš salės į pagrindinę susitikimų vietą „Giornate degli autori“ ir atgal. Kai pagalvoju, tas dvi savaites gyvenom vajė, kaip itališkai, nes maitinomės vien ledais ir gerėm daug puodelių kavos, kad neužsnūstume tamsiose kino salėse.

Bet žaviausia buvo tai, kad mes visi, būdami iš skirtingų 28 šalių, su visai kitokiomis patirtimis, išsilavinimu, kultūra ir kalba, sugebėjome susibendrauti, juoktis ir atrasti filmuose tai, ko niekada nepadarytume vieni. Galimybė sėdėti tarp tokių įdomių, nuostabių ir įžvalgių žmonių, kurie myli kiną, buvo tikrai neįtikėtina.
Dabar galiu keliauti per Europos šalis ir visur susitikti draugų, aš rimtai.

Filmų recenzijas, nuotraukas ir kitus smagius pamąstymus, kilusius festivalio metu, visi 28 dalyviai sudėjo į bendrą blogą http://webreporters.cineuropa.org/.”

Daugiau nuotraukų:

Kategorijos: SKA studentų pasiekimai.

Comments are closed.