Interviu su Alanu Gurinu apie „Sluoksnių“ premjerą „Litauisches Kino goes Berlin“ festivalyje

Alanas Gurinas – šiais metais dokumentikos kursą baigęs skalvietis (kurso vadovė – Giedrė Beinoriūtė). Jo filmas „Sluoksniai“ pelnė ne tik SKA bendruomenės simpatijas, tačiau liko pastebėtas ir kitų: Respublikiniame kino mėgėjų festivalyje filmas išrinktas geriausiu dokumentiniu filmu, o prieš savaitę Alanas lankėsi Vokietijoje, kur būdamas programoje su jau Lietuvai gerai žinomomis kine pavardėmis (kaip T. Vidmantas, M. Kavtaradzė, D. Petronis, G. Urbonaitė, J. Trukanas ir kt.), gyvai pristatė „Sluoksnius“ „Litausiches Kino goes Berlin“ kino festivalyje.

Processed with VSCO with a6 preset
Režisierius Alanas Gurinas

Alanai, koks ir kam skirtas festivalis „Litausiches Kino goes Berlin“?

Šiltas, jaukus ir savas. Kai sėdi ir ekrane matai savo pažįstamų, dėstytojų darbus, atrodo, lyg būtum namie. Tačiau tuo pačiu metu jautiesi kiek svetimas, turbūt dėl neįprastų lokacijų – tokių kaip atgijusi „Urban Spree“ gamykla su baru kino salėje arba aukščiausias Berlyno kino teatras penktame aukšte, į kurį lipant (nes lifto nėra) jautiesi, lyg eidamas pas kažką į svečius ir, be abejo, dėl svetimos kalbos ir užrašų.

14517435_892951747472516_2638699264546211107_n14610919_898537986913892_8356421700361206154_nKaip jauteisi atrinktas į festivalio programą?

Labai apsidžiaugiau patekęs tarp tokių filmų, kuriuos žiūrėdavau ir galvodavau: Oho, šiti tai rimti. Ir dar ta mintis, jog skrendi į Berlyną rodyti savo filmo, kurį taip nedrąsiai kūrei, priverčia jaustis, lyg būtum koks tikras režisierius ir pastumia kurti toliau.

Koks jausmas rodyti filmą ne savo bendramoksliams, o svetimiems žmonėms?

Buvo baisoka, kaip nepažįstamiems žmonėms, kurie nežino, kaip vyko visas filmavimo procesas, nebuvo susieti su riedlenčių kultūra ir nesupranta Lietuvių kalbos, pavyks perskaityti istoriją ir priimti ją.

tinkaKaip publika reagavo į filmą „Sluoksniai“?

Atrodo, kad patiko. Jeigu žmonės juokėsi iš tų vietų, kurios man pačiam atrodo absurdiškos, juokingos – tai, vadinasi, geras ženklas.

tinka1Ką įdomaus pamatei festivalio metu? Galbūt su kažkuo susipažinai?

Berlyno miestą, kuris, rodos, šiukšles, senas gamyklas ir kitus, iš pirmo žvilgsnio negražius dalykus, sugeba paversti traukos objektais, meno kūriniais. Paliko didelį įspūdį tai, kad miestas leidžiasi būti kuriamas jo gyventojų, o ne kažkokių normų ar įstatymų. Labai įsiminė pažintis su Tadu Vidmantu, atrodo, kad visą vaikystę žiūrėdavau jo filmukus/shortus, ir tada išgirstu tą ikonišką Vidmanto balsą… lyg pamatytum kokį personažą gyvai.

f3540028

Kokį patarimą duotum jauniems kino kūrėjams?

Pats dar to neišmokau, bet linkiu visiems kažkaip sugebėti nebijoti kurti, suklysti ir kalbėti filmuose tą, kas jums iš tikrųjų svarbu – kyla iš širdies.

***

Už galimybę Alanui padovanoti kelionę į Berlyną dėkojame Lietuvos kultūros ministerijos „Kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos“ programai.

Nuoroda į filmą „Sluoksniai“:

3

Kategorijos: Uncategorized.

Comments are closed.