Dėstytojai

SKA studentus konsultuoja ir įkvepia visada gerai nusiteikę ir patarimų negailintys SKA dėstytojai. Jie yra kino profesionalai, už kuriuos geriausiai kalba jų darbai. Tarp jų – kino režisieriai Živilė Mičiulytė, Akvilė Gelažiūtė, Armas Rudaitis, Marija Stonytė,  operatoriai Martynas Norvaišas, Laura Aliukonytė, montažo režisierius Jonas Juškaitis, garso režisieriai Julius Grigelionis, Iveta Macevičiūtė, Kipras Dominas, scenaristės Anelė Kerpauskaitė, Birutė Kapustinskaitė kt.

Kino režisierė Živilė Mičiulytė

Kinas – tai bendravimas; bendravimas su nagrinėjama tema, bendravimas su filmuojamu žmogumi, objektu, bendravimas su kitais komandos nariais. Toks bendravimas labai brangus, juk, dažnu atveju, retai kur gali tiek bendrauti ir bendrauti kita kalba, ne žodžių, o vaizdų ir ta vaizdų kalba galima kalbėti apie visai kitus dalykus, nei yra kalbama žodžiais. Kinas, tam tikra prasme, yra slapta kalba, kurią kiekvienas supranta (gal ir skirtingai, bet nuo to tik įdomiau).

Trumpai apie Živilę: 2013 m. baigė TV režisūros bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), 2015 m. ten pat apsigynė vaizdo režisūros magistrą. Šiuo metu LMTA toliau studijuoja meno doktorantūroje, kino režisūros specialybę. Dėsto Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU), veda įvairius kino edukacijos seminarus Meno avilyje. Filmai: trumpametražiai vaidybiniai „Farvateris“ (2012),  „Projektas „Fuga“ (2015); trumpametražiai dokumentiniai „Maša“ (2013), „Žana“ (2015); taip pat yra sukūrusi kelis muzikinius klipus.

 

Kino režisierius Armas Rudaitis

armas_rudaitis2

Būtent „Skalvijos“ kino akademijoje sužinojau, kas yra kinas ir su kuo jis valgomas, kai dar pats buvau SKA studentas (baigiau dokumentikos kursą, kuriam vadovavo Giedrė Beinoriūtė), todėl be galo smagu sugrįžti čia visai kitu amplua ir dalintis savo sukauptomis žiniomis su naujaisiais „skalviukais“. Kinas – be galo gera forma stebėti pasaulį ir mokytis pasakoti istorijas. Savo paskaitų metu mokau, kad 1+1=3, kaip sumontuoti įtikinamą dialogą, kaip garsai veikia vaizdą ir kitų montažo subtilybių. Mano moto: “Nėra atsitiktinumų. Yra tik iliuzija, kad jie vyksta” [V iš filmo „V for Vendetta“, 2005].

Trumpai apie Armą: gimė ir užaugo Vilniuje, bet turi suomišką vardą, nes jo močiutė buvo suomė. Baigė Vaizdo režisūros bakalaurą ir magistrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), prieš tai – dokumentikos kursą „Skalvijos” kino akademijoje. Nacionalinėje Lietuvos televizijoje (LRT) dirba transliacijų ir laidų režisieriumi, kuria trumpo metro filmus, vaizdo klipus, reklamas. Sukurti filmai: „Sodininkas“ (2016), „Kiaušinis“ (2014), „Žalia rūta“ (2013), „Aš esu Goda“ (2012).

 

Kino režisierė Akvilė Gelažiūtė

akPastebėjau, kad ilgainiui mano galvoje mintis – žodžius pakeitė mintys – vaizdai. Prie daugybės nuotraukyčių besipinančios reikšminės asociacijos. Kai taip atsitiko, labai pamėgau…kiną.

Sėdint prie montažo stalo, apima be galo geras jausmas – tu esi vienas kovoje prieš  kelias/keliolika/keliasdešimt valandų medžiagos. Tavo užduotis – surasti raktą, su kuriuo galėtum sujungti visą tą chaosą. Ir jeigu tai pavyksta padaryti, [paveikslėlis su laime.jpg].

Trumpai apie Akvilę: 2013 m. baigė Tv režisūros bakalaurą LMTA, 2015 m. apsigynė Vaizdo režisūros magistrą. Sukurti filmai: trumpametražiai vaidybiniai „Geriausias skyriuj“ (2012), „Aš tave myliu. NX“, „Marijos nebuvo“ (2014), dokumentinis filmai „Deminas: dvi tvirtovės“ (2015) (apdovanotas “Sidabrinėse gervėse” kiaušiniu už geriausią studentišką darbą), “Neregėta Europa” (dabar).

 

Kino operatorius Martynas Norvaišas 

Dabar filmuoti techniškai yra labai paprasta ir daug kas tuo užsiima. Tačiau kinas reikalauja daug susikaupimo ir darbo. Todėl tik nedaugelio kūrinius galima pavadinti filmais. Tam reikalingas didžiulis tikėjimas savo darbu ir nuoširdus žinojimas, apie ką tas darbas. Atrodo, SKA auklėtiniai to greitai išmoksta, todėl malonu jiems padėti įgyvendinti savo sumanymus.

Trumpai apie Martyną: 2014 Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė vaizdo operatoriaus studijas. Nuo 2013 bendradarbiauja su SKA. Filmuoti darbai:  „Deminas: dvi tvirtovės“ (2015), „Heaven Too Close“ (2014), , „Marijos nebuvo“ (2014), „Geriausias skyriuj“ (2012),  „Džanina“ (2012) ir kt.

 

Kino operatorė Laura Aliukonytė

Skalvijos kino akademija – mano pirmoji “mamytė”, kuri ne tik padėjo pirmuosius pagrindus, bet ir leido klysti (baigiau dokumentikos kursą pas Giedrę Beinoriūtę).

Anksčiau Skalvijos kino akademija man buvo lyg antri namai, kuriuose ilgai būdavome su kurso draugais, ruošdavomės paskaitoms, o kas dabar man yra kinas? Greičiausiai dar mielesni namai, į kuriuos vis trokšti sugrįžti, susitikti kolegas, pasidalinti patirtimi ir svarbiausia, pajusti bendrumo jausmą, kuomet į filmavimo aikštelę susirenka 50 ar dar daugiau žmonių, kurie dirba dėl vieno tikslo. Nuostabus jausmas turėti tokią “šeimą”.

Smagu, kad “skalvijukai” turi galimybę dar mokykloje susipažinti, pamėginti ir svarbiausia pajusti tą kino bendrystės jausmą, iš kurio gimsta labai daug gerų filmų, naujų draugysčių.

Trumpai apie Laurą: 2018 metais baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (vaizdo operatoriaus bakalauras), šiuo metu toliau tęsią magistro studijas akademijoje.

Aktyviai dirba prie lietuviškų, užsienio filmų bei reklamos gamybos, veda edukacinius seminarus, vaikų bei jaunimo stovyklas.

Filmuoti darbai: trumpametražiai filmai “Aldebaranas” (rež. Indrė Juškutė; 2017m); “Gūsis” (rež. Kornelijus Jaroševičius; 2017m); “Bufetas” (rež. Akvilė Gelažiūtė, Laura Aliukonytė; “Vienas gyvenimas” (rež. Marija Stonytė; 2018), “Keturi iš penkių” (rež. Indrė Juškutė; 2018m); “Susitikimas su Jobu” (rež. Aistė Stonytė-Budzinauskienė; 2018m.)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*

HTML tags are not allowed.